viernes, 28 de julio de 2017

Saludo a Bolivar, José Domingo Choquehuanca

Libro de Augusto Ramos Zambrano
Cuando Bolivar avanzaba von sus tropas sobre el altiplano, le salio al encuentro José Domingo Choquehuanca, descendiente del Inca Huayna Capac, quien al pie del peñón de Pucará, le ofreció un magnifico saludo el 2 de agosto de 1825, cuyo eco se sigue repitiendo, aunque lo de "inmenso desarrollo" para nuestras repúblicas sea una profecía todavía por cumplir.

Choquehuanca era doctor en leyes y ejercía su profesión en Azángaro; enterado del paso de Bolivar y partidario de la independencia, salió a su encuentro en Pucará para tributarle su famoso discurso, el cuál presentámos la versión trilingüe difundida por el maestro Julián Palacios a fines de los años veinte. 

Saludo a Bolivar
Quiso Dios de salvajes formar un gran imperio, i creó a Manco Capac; pecó su raza y mandó a Pizarro de expiación, ha tenido piedad de la América, y os ha creado a vos. Sois pues el hombre de un designio providencial: nada de lo que ha hecho atrás se parece a lo que habéis hecho, y para que alguno pueda imitaros, será preciso que haya mundo por libertar.

Habéis fundado cinco repúblicas, que en el inmenso desarrollo a que están llamadas, elevarán vuestra grandeza, donde ninguno ha llegado. Vuestra fama aumentará así como aumenta el tiempo con el transcurso de los siglos, y así como crece la sombra cuando el sol declina.

José Domingo Choquehuanca, Pucará, 1825.  

Nayra qlllqawi:
Alajj Pacha Awkisawa munana sallqa jahqenakat ma jaccha marka syttayaña, Ukat Mayku Qqapa Uywana. Wawanakapaw jucchachasitayna ukatwa Pizarro kihtanina. Kimsa patak mara muytañapkama akanakan jachatapa uñjasna, Amerik kuhyapayasna, juhma kihtantam. Jumajja Alajj Pachan munañapa lurañataki inoqatatawa. Nayratpacha kuna luratasa jahniwa juman luratamarujja uñtaskiti. Juman luratamn chanipa kihtinsa lurañapatakijja, machaqat ma oraqe pacha qehcpiyañawa utjañapa.

Pihsqa jahccha markanakwa sayttayta, ukanakan jilañapan akjjaruna jaccha ptipansti, jumaru amtañajja purini jani kihtinsa puriñaparuwa. Sapa patak maratjama suma uñtañamajja jilani kamisarijja Intin jayppuyata panjja cchiwujja jili ukama.

Versión quechua de Julian Palacios (*)
Wuliwarar Aruntt'atapa
Alaxpacha Awkisawa munäna sallqa jaqinakat mä jach'a marka sayt'ayaña, ukat Mallku Q'apac uywäna. Wawanakapaw juchachasitayna ukatwa Pizarro khitanina. Kimsa patak maea muytñapkama akanakan jachatapa uñjasna, Amerik khuyapayasna, juma khitantam. Jumaxa Alaxpachan munañapa jlurañataki inuqatatawa. Nayratpacha kuna luratasa janiwa juman luratamaruxa uñtaskiti. Juman lurataman chanipa khitinsa lurañapatakix, machaqat ma uraqipacha qhispiyañawa utjañapa.

Phisqa jach'a markanakwa sayt'ayta, ukanakan jilañapan akxaruna jach'a aptipansti, jumaru amtañaxa purini jani khitinsa puriñaparuwa. Sapa patak maratjama suma uñtañamaxa jilano kamisatixa Intin yayp'uyatapanxa ch'iwixa jili ukhama.

Versión aymara de Julián Palacios (*)

"El Educador Andino" (Puno) N°5, 1928 y Pututu (Puno) N° 28, 1930 
(Citados por Paul Rivet, 1953).

No hay comentarios:

Publicar un comentario